- čvikas
- ×čvìkas (l. ćwikiel) sm. (4)
1. kelnių dalis, kur sueina abi kiškos: Kelnios būt geros, tik siauras čvìkas, negali išsikėst Kp. Girtuoklio vaikai laksto išplyšusiais čvikaĩs Pnd. Čvikas lig žemei, kaip anties dėtis Kp.
2. užpakalis: Čia daug nekalbėk – tuoj gausi čvikañ Sb.
3. kelnių spraga: Užsisek čvìką Pn.
◊ čvìko dúoti Ds barti, duoti garo: Kad daviau čviko, tai kaip iš pirties raudonas išėjo Vj.
Dictionary of the Lithuanian Language.